pramislas

×prãmislas (sl.) sm. (3^b) J, (1) 1. Grš netiesa, prasimanymas: Čia tavo prãmislas, ne teisybė Zr. Tik toks prãmislas, teisybės nė už centą Gs. 2. išmonė, naujovė: Pri anos visokių prãmislų Užv. Dabar visokius prãmislus (vakarėlius, vaidinimus) išsigalvoja Gs. Bičių gaspadorystėj ištardytus ir išrastus pramislus pirmučiausiai savo paties bitinyčioj ... išbandė LC1887,13. 3. išdaiga: Neužsiimk su pramislaĩs, ir būs gerai Vkš. Už tus prãmislus reiktum biškį įkirsti Vkš.